ZYLĖS
Atskrido alkana zylė,
Ant palangės dairosi,
Vakarykščių saulėgrąžų ieško.
Nudžiunga suradusi užsilikusių,
Draugus ir drauges kviečiasi.
Atskrenda būrelis,
O saulėgrąžų nė kvapo.
Ima barti šauklę.
Vienas peštukas
Net už kuodelio griebia,
Girdi, apgavikė,
Pati viską sušlamštei,
Mums nepalikai nė grūdelio.
Teko keltis iš lovos, taikyti:
Paberti porą saujų saulėgąžų.
Pačiupusios po sėklelę,
Kiekviena zylutė puotauti
Ant kaimyno obels nuskrido,
Ne man, o jam linksmai čiulbėti,
Kad po kelių akimirkų
Vėl prie vaišių stalelio atskristų,
Patenkintos galveles sukiotų,
Šnekučiuodamos uodegėles kraipytų,
Katiną erzintų, jo grobuoniškus
Instinktus atgaivindamos...
Škac, begėdi, čia ne pelės,
Čia mano draugės zylutės,
Mano, o ne tavo
Guodėjos ir linksmintojos.
Lipk nuo palangės,
Keliauk į kamaraitę peliauti!
Bet ar katinas paklausys,
Kai šitokios gražios gundytojos
Už stiklo šmirinėja?