Vėl ir vėl tave noriu išgirst.
Tarsi maldą akloj naktyje.
Plaštake galėčiau pavirst
ir sudegt tavyje.
Kad visos pasakos baigtus,
prasidėtų,
kai įkvepi tu.
Ir kad skausmas ledinis
ištirptų
ant tavo lūpų
karštų.
Savo meilę išrėkti
norėčiau,
bet jėgų savy nerandu...
Su tavim pasilikti
galėčiau.
Ant tvirtų numyluotų
delnų.