Ta Diena
Per naktį rašysiu eiles
Apie žemę ir tautą, kurioje gimiau,
Josios protėvių žygį žvaigždėtą
Ir negęstantį aukurą laisvės kely.
Apie nemunus skausmo, erškėčius kančių,
Iš kurių Viešpats pina vainiką mūs tautai,
Kad ant mūsų galvų laisvės aušra sužėrėtų.
Apie sapną sūnaus ežerų ir kalvų lopšyje,
Kai rasų sidabru basakojė aušra tyliai brenda
Ir vidudienio ratuotame šoky
Ūmai žiogui nutrūksta styga
Ir regi, kaip į žemę srovena dangaus mėlis.
Apie paukščio sugrįžtančio skrydį namolio
Po audrų iškamuotu sparnu.
Vėlei gimtojo sodžiaus dvasia suplevena
Ir melsvi vandenai supa savo švelniąja vilnimi.
Vėl per naktį gėrėsiuos žvaigžde,
Mažyte tarp didžiųjų žvaigždžių,
Bet man ji mieliausia ir graudžiai sava,
Nes Tėvynės žvaigžde jo vadinas.
Apie lauko pilkam akmeny
Įrašytą nežinomą vardą žmogus,
Kuris gynė kraujuotą Tėvynę.
Nepareis į eiles ilgas šimtmečių kelias,
Kuriuo ėjo po saule mūsų tauta,
Bet mes gulam ir keliam su tavo vardu
Ir viltim, kad išauš Diena Ta.
1989 06 29