Paimk – atidaviau tau smiltį –
Išbiro ji tarp pirštų...
Žinai, juk ji pavirsta
Į mažą, maža paiką viltį,
Papūtus vėjui ima kilti
Link debesų į viršų.

O ten sutinka lietaus lašą
Vaivorykšte dažytą.
Ir vieną skaidrų rytą
Pamatom danguje miražą –
Kad mus abu likimas neša
Lyg į pasaulį kitą...

Juk lašas – meilė. Smiltis – tai viltis.
Tegul sudrėks, tegul į žemę kris –
Pagausiu ją ir atiduosiu tau.
Tad lyk smarkiau, lietau!
Tad lyk, lietau...
......................................................................

Paimk – atidaviau tau viltį –
Sugniaužk stipriau tarp pirštų.