Aš mėgstu lovoj
ar
ant žilstančios spalio žolės
po dangum, kai vėlės
paukščiais prašnenka,
paklysta ir namų neturėtų
neranda,

atsistojus, vandeny
arba
kai girdi kaimynai,
ar grojant Čaikovskiui

su vyrais su moterim
net su savim

galvot apie
dievą.