Pamačius šypsenas veiduose, aš nudžiungu,
Ir nebelieka ašarų...
Ir nebelieka liūdesio...

Pamačius skrendančius aš du paukščius
Staiga sustoju...

Kas būtų, jeigu būtume kartu?
Tuomet ir vėjas šaltas taptų mūsų draugas,
Gal jau snaigės suktųsi ratu...
O už lango belstųsi Kalėdos.

Mes keliautume pasakos keliu,
Kaip feniksas iš pelenų atgimtų meilė.
Ir tik tada, jei būtume kartu…

Aš džiaugsiuosi sulaukusi rudenio spalvų...
Žinau, ateis žiema,
Ir visvien aš džiaugsiuos,
Nesvarbu, jei ir nebūsi čia...