Tarp spalio lapų ir lapkričio vėlių,
Tarp gruodžio purvo ir sausio šalnų,
Tarp vakaro klyksmo ir ryto šešėlių
Tarp manojo vardo ir šimto kitų.

Tarp to kas buvo ir ko nebebus jau,
Tarp kūdikio, vaiko ir senio akių,
Save išbarsčiau ir nebesurinksim
Tų dulkių, kuriom kartą tapsi ir tu.

Tarp mūsų svajonių (jomis jos ir liko),
Tarp sienų (kasdien jos arčiau ir arčiau),
Tarp pienių pūkų ir rudenio pliko,
Po vieną dalelę save išbarsčiau.