Paryškink man gyvenimo spalvas,
Kad įžvelgčiau mėlynas svajas,
Juk per kvaila siekti to ką praradau,
Senai, senai jau užmiršau.

Atmerk manas akis, kai delnu,
Dengiu jas baimės apimta,
Suteik jėgų man žengti žingsnį
Į priekį, nesuklupt, atgal negrįžti.

Ir būki visada šalia manęs,
Nes aš nemoku dar gyvenimo spalvų atskirt,
Sunku suprast man kaip toliau,
Klaidingų sprendimų nepriimt.