Tavam mieste ropoja vabalai
Ir žlega geležinis oras,
Jau susitikti per vėlai,
Langinių girgždesys ir vėjo šuorai

Nebeatbaido raudančios nakties.
Po tavo langu papilkėja sniegas,
Vienatvės nebėra, tiktai mirtis,
Tik nebūtis, tik niekada ir nieko...

Beveidis miestas žlega geležim,
Riaumoja grasantys, pikti motorai.
Nebus pavasario, tik akmenin
Byrės raidžių ir ašarų karoliai.

Bejausmis langas jau nebeatgis,
Akis tavąsias amžinai užmigdė
Triukšmingo miesto šaltas atspindys.
Nors skersgatvy norėtųs dar sutikti

Tave ir sugrąžint skolas,
Dabar jau niekad nieko nebesugrąžinsiu...
Tavam mieste taškys balas
Pavasaris kitų triukšmingais žingsniais.