Pavasaris ir nuolankumas...
Kaip du nesuderinami
Mylimieji...
Vienas veržias ir sprogsta,
Džiūgauja, šėlsta,-
Kitas maldai rankas
Sukryžiavęs - tyli...
Rauda upokšniai
Nuolankiai į uolą,
Teška jų meilė purslais.
Vaivorykštės juostą
Paklotų po kojom...
Kad tik  suspurdėtų uola.