Jei paliesti gali - išsitiesi.
Tau ta lempa iš tolo girgždėjo
Iš vienatvės, o gal ir nuo vėjo.
Saulės darkomą mano pavėsį
Keis mėnulio gimdytas šešėlis.
Pailsėk ir nueik ten, kur ėjęs.
Aš ne vienišas - lanko kas dieną.
Pasisveikina, koją pakėlęs,
Mano kiemsargis... Uosto, nubėga
Į kažkokį nematomą kiemą...