Kai nieks tavęs čia nepažįsta,-
esi liūdna, visai kita,
nei savoj šaly matyta.
Esi vienatvės apsupta.

Kai likimas lemia dalią
atsidurt toli nuo Lietuvos,-
dažnai širdį gelia
ir nėr vaistų nuo tos ligos.

O ta liga nostalgija vadinas.
Tik pabundi-o ji jau čia...
Baltųjų snaigių tėvynėj kritimas
neišnyksta atminties saite.

Tas mažas planetos taškelis,
melsvų padangių šviesa,
tas lietuviškas kelelis
sugrąžins namo visada.