Nuo vieno patekėjimo lig kito
Daug turėjo ateiti saulių
Tada jos rėžydavo skliautą
Ir mes pilnomis burnomis
Stebėdavom žvaigždžių kliedesius
Mano senolė jau mirusi
Pasakojo dar prieš galą
Lyg ir nieko nebuvę
Dėl ko ypač gyventi
Su tuo sakiniu lūpose
Ir numirusi laiminga