Kai geidulinga pumpurų drėgme
Žiemos atodrėky kvepėti ima vėjas,
Džiaugsmams pavasario, prašau, atverk save,
Kol dar sula kupėti nepradėjo.

Taip, ji nuplaus suvaržiusius jausmus,
Kiekvieną sąnarį pakvies pasirąžyti,
Jei tik į tavo snaudžiančią esybę bus
Patekti sulai nors spraga mažytė,

Jei sapną kantriai audė ilgesys,
Drugiais spalvingais jei plazdeno viltys,
Kur tu gyvenimui palaimintas esi,
Nes dar gebi ne egzistuot - pamilti

Ir ne karūna, bet giesmių giesme
Apvainikuoji svaigstančią mane.