Užsimerk.
Ir išgirski,
Išgirsk tai, kas nematoma.
Išgirsk mane,
Išgirsk save,
Išgirsk tai, kas svarbiausia:
Tai, kas žmoguje nematoma.
Paliesk,
Ir pajuski.
Pajusk žmogų,
Pajusk tai, kas svarbiausia:
Tai, kas svarbiausia žmoguje,
Tai, kas akimis nematoma.
Tai, ko nematau aš,
Tai, ko niekad nematysi ir tu,
Būtent tai kas svarbiausia,
Deja, yra nematoma.
Mūsų akys – pilnos apgaulės.
Jos mums rodo tik tai,
Ką patys norime matyti.
Tik tai, kur žiūrime ir
Tik tai, ką galima matyti per rožinius akinius.
Kažkodėl viską, kas svarbiausia,
Turime jausti, girdėti, justi...
Bet ne matyti.
Akys apgavikės. Jos meluoja,
Meluoja ir nejaučia gėdos.
Aš jomis daugiau netikėsiu... Daugiau nežiūrėsiu!
Ignoruosiu.
Užsimerksiu ir ilgai ilgai tylėsiu.
Bandysiu pajusti, suprasti, išgirsti tai,
Kas svarbiausia, tai
Kas nematoma. Nes akys apgauna.
Akys melujoja. Netikiu jomis.
Užsimerkiau ir bandau pajusti, suprasti, išgirsti...
Tai, kas svarbiausia, kas nematoma,
Nes mano akys – melagės...