Balto pasaulio keliaujanti laiko tyla
ar matei kaip verkia saulėlydžiai
nuo balto pasaulio pakraščio
taip kas vakarą lango stiklas saulėlydžiais varva
balto pasaulio tyla tarpupirščiuose telkšo
srūva per pusnį baltas lytėjimas
o aš lyg vaikas žaidžiu stiklo pasaulyje
pražydusios šerkšno gėlės sugeria varvančią saulę
stengiuosi paskęsti tyloj
su pirštų lytėjimu šalčio
kaip noriu aptikti atminties labirintuose
džiugesio dulkę
medžio viršūnėmis bėga vakaro sutemos
kaip greitai sudrėko stiklo pasaulis šerkšnotas
ir liko mėnesienos dulkės
taip tyliai į žemę gulančios
pražydusios gėlės stikle priminė buvusį laiką
norėjau sugrįžti akimirkai
pabūti šalčio dukra
sidabriniuose soduose skinti gėles
šalčio danguje surinkti šerkšnotas žvaigždes
išsimaudyti srūvančiuose krištoliniuose ežeruose
pabirusio laiko sidabrinė šarma uždarė mintis
pabiro dulkės nuo skliautų dangaus