Tu gailies? Argi verta – nurimk –
Lai likimą nusineša vėtros,
Ir snaiges pūgoje susirink,
Ir išsaugok širdyj, nes mylėta.

Na ir kas, kad supyksta dievai –
Tik stebuklas tą kartą įvyko.
Juk dėl to taip ilgai keliavai,
Suradai – praradai, bet išliko

Tai, kas nešė tave ant sparnų,
Kas vartus kasdienybės atvėrė.
Tirpo snaigės ant tavo delnų,
Baltos snaigės – viduržiemio gėlės.

Šalo rankos, bet tu nejutai,
Šerkšnas skruostus lig skausmo sugėlė.
Nors namų apsnigti pamatai –
Bet vartus juk kažkas tau atvėrė.

Tad ar verta gailėtis? Nurimk –
Lai likimą nusineša vėtros...
Tik snaiges pūgoje susirink
Ir išsaugok širdyj, nes mylėta.