iš tavęs į tave išėjusią
margą tylą bespalvėse lūpose
žodžių aidu surinkus į vėrinį
nuogą kaklą tapysiu žarijomis

o tu tepsi aliejais žaizdas
ir vaitosi negimusia aimana
žvilgsniais lopysi sielos skyles
užsagstydama šypsena paltą