išeinu trupa
į delnus
pavasario lietūs
many gyvybės mazgas
pumpuru sprogsta

alėja vyšnių žengiu
karaliene ledo virtusi
pravirkę medžiai /atsi/sveikina
berdami ašaras
ant mano galvos

/tolumoje kaštonų švyturiai boluoja/

apartame lauke nuslysta
šilkas mano kūnu
nuoga
(aš) žeme
ūkanose
prieš
tave
klaupiuos

užmegzti pumpurai trūksta
ant lūpų
užgimė
rasa