Medum suvilgytas pūkuotas ilgesys,
Širdies kamputyje lyg virusas gyvena,
Kaskart atnešdamas bekraštę viziją,
Kaskart primindamas kas buvo sena.

Iš šypsenos tavos išgėriau laimę,
Sumaišiau ją su trupučiu sėkmės,
Lyg padažo užpyliau skausmo
Ir papuošiau mažyčiu žiupsneliu vilties.

Suvokiu savo troškimus ir lūkesčius,
Sudėliojau jau visus taškus ant \'i\' -
Pamilau tave už tai kokia norėtum būt,
Bet ne už tai, kokia paviršiuje esi.