Nubudau nā labai gardaus kvāpā. Mamytē pre blynų darydavā takį kvapnų dažinį su cibuliukais, markvytēm, smetānėli` kad gardžiai kvepėdavā visi namai. Saulā būvā paskylė`jus virš Ažukalniā pušynā ir inlindus lungan. Mamytē sākā:
-Tu šiundej labai ketai mēgojai, negalė`jau pribudint’. Visi jau darbuojas.Tātukas šienų pjauna, brāliukas karvytį gānā, tik mudu prē namų.Grait sė`sk pavalgyk ir paskui nuneši tātukui valgyt’. Ānas šiundej išlākiā šenaut’ auštunt nevalgis ir dabar jam jau sunku dirbt’. Ā aš aisiu aust’.
Graitom pavalgis, čiumpu malinį bliūdelį prikrautų karštų blynų, ažpiltų dažiniu ir inrištų mamos skarālan.
-Nešk atsargiai, kad neišlaistytum taukų,- pagadinsi skarālį`
Nat perskraipis nešu vindzliōkų, ale ānas vis vien daužā man blauzdas, ā dā ir gyliai apē nosį bimbia. Šiaip ne taip priainu tātukā šenaujamų pievų par katrų nustiesį stori nupjautās žālė`s pradalgiai. Tātukas plačiais mostais dalgiu guldā žālālį`, ā tarp jos krinta ir visoki gražus geltoni ,mėlyni, ružavi kvētkēliai. Rasa nā žālālās pažyra plačiai rūku preš saulį` ir sužė`ri visom vaivorykštēs spalvom..
Tėvas insmeigia dalgiākātį pievan, un runkavėtā padeda pūstyklį`,sugriebia žālė`s gabanų, pasklaidžia un panuovāliā ir sākā:
-Nu tu šiundej kaip didelis padarei man gerų lockų, neraiks lapatuot’ namo. Čia gana toli, ar nepavargai? Sė`sk, pailsė`k.
Aš sėdu šoni tātukā baisiai kantantas, kad pagyrē.
-Maž dā ir tu nori, imk, užteks abiem, čia labai daug.
Aš kaip ir tātukas atsplėšiu gabaliōkų blynā, pavāliōju dažiny ir kaštavoju. Čia kukuojunt gegutei ir giedunt kitiem paukšteliam valgyt drūčiai gardžiau, nārs mama man būvā panarāvijus ir geriau.
-Tātuk,–ā kaip ti su tais sanovēs milžinais, ar ānys būvā takie dideli, kaip tie medžiai ažu pievas? -klausiu,prismīnis tėvā provijimų apē sanovį
-Nu žmonēs mlžinais vadinā tuos, katrie išsiskirdavā iš kitų – stiprumu, ūgiu ar protu ir darydavā žmānėm gēra. Ā augalė`lių pasaulis, iš tīkra, panašus in žmānių. Žmonēs kaip ir medeliai, žālālās labai skirtingi, ale visi raikalingi. Valug Svietā Rė`dų kāžnām duota sava dalia, katrų turim pilniavāt’.
–Aš ažaugis nārė`č’ būt’ milžinas, kaip ūžālas, visus lētuvius suvienyt’ ir apgint’ nā visokių maskolių.
-Ale žinok kad milžinu būt’ labai sunku. Va paimk tų patį ūžālų. Ānas užaugis būna didžiausias iš medžių, stipriausias. Ale kai mēgēna girių ažstot’ nā vėjų, jan visi perkūnai trunkā, vėtrās laužā. Taip ir par žmones. Visi priešai tik ir daboja, kaip vadus nukaut’, kad kitus galė`t suvalādyt’. Ā ir patys medeliai, žālālās, tur būt, ūžālų rūgōja, kad saulį` ažustoja, undenėlį iš žemēlās sugeria ir juos nuskriaudžia. Ale kas būtų jei medžių nebųtų? Vėjas iškart žālālį` išguldytų. Katras iš sanųjų karvedžių nebūvā rūgojamas?. Vis kažkām ažkliūdavā. Nars be vadų žmones kaip avēlās be piemeniā -išsilakstytų kas sau ir apsgint’ negalė`tų. Vadų raikia labai nedaug ale ažu žmones galvas guldančių, kaip ūžālų. Va paimk šitų pievų. Žālālių čia kažnoj pėdāj daugiau kaip anam miškelį medēlių. Be žālālās gi, neaugtų joks ūžālas, aba vėjas smėlį pūstytų. Kai žālālā, samanėlās žemēlį` intrīšia, tadu ir ūžalai gali augt’. Až tai jos ir daugiausia un svietā, kaip ir paprastų dirbančių žmānelių. Jų visų darbas prilygsta milžinų darbui.
-Nu dėkui, pavalgiau, raikia taliau pjaut’ žālālį`. Pēnēliā ir žiemų tikriausia raiks?
-Raiks…
Tėvas vel inriša skarālān bliūdēlį, induoda man, paglostā galvų su šiurkščiu māzuolių pritrintu runku ir sākā:
-Matai, nelabai lingva ailiniā žmagaus, kaip ir žālālās,dalia, jį, kožnas trapena.
ar kitaip spaudžia, ale ar aš tau neraikalingas?
-Tu pats raikalingiausias tatuk…
Ainu namo, pā kojām žālālās linksta, nat iškada. Kiek jas raudavau draskydavau besbovydamas, bedūkdamas, nepamislydamas, kad ānās man kaip sasālās, ā medeliai kaip brālāliai. Nu ūžālu –milžinu būt’ maž ir ne vorta, mysliju, ale iš visų medelių geriausi, tai abeliōtēs, grūšēlās. Va ānās ir obalius gardžius duoda, ir gražiai žydi, až tai visi jas myli ir daboja.
Ale va, tadu da nežinojau, kaip drūčiai žmonēs abelė`las grūšelas genėja, skiepija ir negailastigai kračia lig paskutiniā ābāliukā...
Teip jau yra -kažnam sava dalia...


P.S.            Žemai linkiuos \"http://www.zaliazolė.lt\" kūrėjam ir darba bitelam.Tegu jūsų E-pievaj vešliai auga žālālā, žydi gražūs kvetkeliai ir gimsta galiūnai ūžālai...