vėjas rudens niekadėjas
nurengė medžius nuogai
ir dar šaipos dar kvatojas
kaip pamišėlis artojas
kurs išvaręs vieną vagą
mano pavergė monblaną
iš tikrųjų nieks nevyksta
net gamta ant mūs nepyksta
tik kad šlapia tik kad šalta
nesinori eit į darbą
guliu lovoje ir žiūriu
debesy matau Dievulį