Ten Pelsilvanijos valstijoj jie sugriovė
Ne tik LT bažnyčią ir tikėjimą Amerika,
Parodė, kad toj – persisotinimo kultūroje
Negali išgyvent tautos žmogus su tapatybe...

Tiek kartų laužyta ir nepalūžusi
Tikiu, pakils ir vėl kada į mūšį,
Galbūt jau tautai žūtbūtinį,
Už savo tapatumą ir už būtį...

Aš netikiu Amerika ir tais, kurie dar tiki ja..
Taip gaila brolių pokary – užjūriu tikėjusių
Ir bunkeriuose žuvusių, nuo rytų tikėjimo,
Dabar numirštame gyvi, kai savimi nebetikim...

Taip laužyta ir nepalūžusi
Tikiu, pakils ir vėl į mūšį,
Galbūt jau tautai žūtbūtinį,
Už mūsų tapatumą ir už būtį...

Tikiu tauta – gyva, ištvėrė emigracijas ir tremtį...
Išžudžiusi stipriausius, pasmerkusi protingus,
Ištvers valdžios kvailiojimus ir kataklizmus,
Ji suklestės supratusi,
kad išlikti gali – tik tikėdama savim...