Man taip sunku, kai Tavo laiško nerandu.
Toks ilgesys niūrus, voratinklis stiprus.
Žinau, sunku ir Tau, be mano bučinių.
Ne aš renkuosi eit sunkiu keliu.

Žiema gili, pusnynuos pasislėpt gali.
Pavasaris užmigo vėjų sūkury.
Dar taip negreit, dar reiks palaukt,
Kol gėlės mano glėbyje pražys.

O buvo juk svajonė mūsų netoli...
Atrodė, net ranka paliest gali.
Sušalo mintys ryto vaiskume,
Užpustė pėdas auštančiam ryte.

Kiekvienas einam mes savu keliu.
Kiekvieno kryžius mums sunkus..
Kai jau atrodys, neturi jėgų,
Tau Kirenietis, Meile, būt galiu.