ant aukšto skardžio tarp pušų
kadafis rymo katmandu
iš susivėlusios barzdos
vyniojas šilko vėliavos
užgožia jos jausmus tėvynei
tavų akių liūdnai žydrynei
ir nebėra širdy ramybės
dėl tavo kosminės skaistybės
kurią dar vakar bučiavau
deja šiandien jau pamiršau
ir viso gero tau sakau