Skiriu savo anūkei A.A.



Paseksiu pasaką nuostabią.
Klausyk, vaikeli, atidžiai.
Apie žvaigždutę tą neramią,
kur žiba danguje aukštai,

Apie gražuolę saulės dukrą,
apie trobelę ten, miške
Apie raganius, kurie būna
ne vien tik pasakoj,deja.

Kaip Eglė Žilviną pamilo,
ir koks likimas jų žiaurus.
Dabar Eglutė tyliai rymo
apglėbus mylimus vaikus.

Klausyk, vaikeli, ir svajoki.
Gyvenk svajonėm kol gali.
Ir kuo ilgiau nesužinoki
kaip klupti galima kely.