Vaikystės dienos baigės skambučiu.
Nerūpestingos, linksmos, geros dienos.
Dar ir dabar sapne dažnai girdžiu
Melodiją skambučio širdžiai mielą.

Skubu egzaminą laikyt- baisu.
Taip jaudinuosiu, net delnai sušyla.
Lekiu koridoriais, pilnais balsų,
Prabudusi atsitrenkiu į tylą.

O ta tyla tokia skaidri, tyra
Prisiminimais ir vaikystės burtais.
Pripildytoj širdy rami giedra,
Joje paslėptas pats didžiausias turtas.