Kloja žemę žvaigdžių sniegas,
Saugo boružėlės miegą,
Kad sapnuotų pasakėlę
Apie Kristaus prakartėlę.
Kur avelės tyliai šneka
Apie stebuklingą taką,
Apie pievas ir laukus,
Ten kur klaidžioja žmogus-
Pasiklydęs ir apakęs,
Džiaugsmo sieloje netekęs.
Skina laimės agurotį,
Bet tik mažą-
Silpnaprotį
Ak,kaip gaila man savęs.