Pasibaigė kažkas, jaučiu, staiga nutrūko...
Skambėjus įtempta styga.
Ir tavo tūkstančiai veidų iš atvirukų
Keistai nužvelgia... Tu – ne ta.

Nesuprantu – pelėsiais dvelkia gėlės. Kvapas –
Kitoks, nors tu esi arti.
Ir verčiasi atgal knyga – po lapo lapas –
Skaitau, bet žodžiai ten kiti.

Išpuikus saulė nuo savęs pati apkvaitus,
Iš odos neriasi angis.
Lietus palyja, bet nuplauna statų šlaitą,
Šaknim kabinasi dagys.

Aš išeinu – sudie. Bet tu vis tiek dar liksi –
Nestoja – sukas planeta...
O fotoaparatas blyksi vis ir blyksi,
Tik nuotraukose tu – ne ta.