Lyjant

užsimaunu gyvenimą — kojines
lyg odas pašvinkusių kūnų,
dilinančių sielas paskolintas
tik sekundė. žemėn pakliūnu
sūkuriuojančio mono įkaltas
egzistencija — kvailio vardu
iškilmingas smokingas baltas
monologą lietui šnibždu.
užlelioja melodija lūpas,
žodžiai supasi geismo kraštu
ir jaučiu ant kelių suklupęs
odos nyksta,
saujom tirpstu
lietum