Beviltiška. Šaukiu į vėją.
Tyla.
Sužeistas šauksmas plakas kaip skivytas.
Gal aidu, kritęs sielon, susopėjo -
„Esu“-
Bevertis delnuose lemties skatikas


Beviltiška. Kartoju saulei.
Įsauly.
Rudens liūdesio pakampės pilnos.
Pirštus atgniaužiu tuščia sauja.
Debesys -
Švelnūs kaip mažo avinėlio vilnos.


Beviltiška. Audrotai bangai
Kiek išgaliu,
Išrėkiu grūmojančiai didybei.
Skiemuo gerklėj užlūžta sprangiai.
Banga
Į krantą teškias, dūžta. Beprasmybė.


Beviltiška. Glaudžiuos prie žemės.
Apkritusią
Gėla - vasarvidžio blizgučiais.
Malda slogi žolės apsėmė,
Pažėrė
Viltį. Vėjai šiaurūs pučia pučia.


Beviltiška. Bet ji atėjo.
Užklupo
Kaip audra, kaip sausyje griaustinis.
O kaip susopo, suskaudėjo,
Kad taip vėlai
Jazminas lapkrity žiedais ištvinęs.