Poezija ir vėl,
Poezija per naktį,
Lašnojantis lietus
Senamiesčio skvere,
Eilėraštis atplaukia
Šlapias
Apsiaustas vienišo praeivio
Ir dvasia.

Vėluojanti mintis
Dar pasibeldžia
Smulkučiais žingsniais
Blausioje žibintų šviesoje.
Eilėraščių liepsnelės –
Nuogos delčios
Širdies kamputy
Išaugintoj tyloje.

Poezijos naktis
Šlapia gatve praeina
Ir sudega žibintų aušroje...
Šviesėjantis dangus –
Vienintelė palaima,
Giedrėja horizontas
Ir dvasia.

Ir nuskuba gatve
Ankstyvas ryto svečias
Ritmingais ketureiliais
Ir prozišku žvilgsniu.
Benamis šuo
Ir elgeta už ačiū
Iš tos nakties
Poetų kankinių...