Ar tu bijai savęs, ar jausmo –
Jei niekad myliu nesakai,
Ar pripažįsti tai, kaip bausmę
Tu inkvizicijos laikais?

Nejau ištarti šitą žodį
Jau niekad, niekad negali?
Ar tu manai, kad pasirodys
Gili duobė lygiam kely?

Argi akmuo jis tau ant kaklo,
O tu sraunia upe plauki?
Gal pažado laikaisi aklo?
Gal savo ego netenki?

Bet juk žinai šio jausmo kainą
Ir viską tu jauti, žinai.
Tad žvelk žemyn, o ne prieš kalną –
Nykštukais bus tau milžinai.

Ir tegul debesys nuplaukia
Nuo tavo saulės šimtą mylių.
Ištark nors tyliai – širdis šaukia –
Tą žodį, vieną žodį – myliu.