Karštas žvilgsnis kaip žaibas apakino.
Suklupai apie meilę vapėdamas...
O jinai nusišaipius nuėjo
Ir jau niekad daugiau nebegrįžo.

Tu prakeikei tą apžavą keistą,
Šitaip širdį sužeidusią tąsyk.
Ir jau niekad rimtai nežiūrėjai
Nei į pirmą, nei šimtąją meilę.


Tik sapnuos aplankydavo žvilgsnis
Ir kaip žaibas vaizduotę nušviesdavo.
Bet ji vėl nusijuokus nueidavo,
Tau nespėjus prabilt apie meilę.



Pašalėm brandžią sėklą išlaistęs,
Senu bernu dangop iškeliavęs,
Pragare net su kekšėm nešoki,
Nes nebetiki meilės stebuklais...