Daugybę kartų, vieversiams pragydus,
Po jų giesmės - pavasariui atklydus,
Kaip sprogsta pirmi pumpurai, mačiau,
Ką kužda vėjas medžiams, aš jaučiau.

Daugsyk girdėjau ir žiogų čirpimą,
Ir rudens vaisių bumbsintį kritimą.
Dabar geriu dar baltą žiemos tylą -
Girdžiu, kaip man po kojom sniegas dyla.

Jau greitai, sniegui upėm nugarmėjus,
Su vieversiais pavasariui atėjus,
Pajusiu, kaip kedena vėjas plaukus,
It vaikas džiūgausiu gandrų sulaukus.

Kad viskas vėl kartotųs iš pradžių -
Ne kartą dar. Tėve žmonių, meldžiu.