Nešventi nulipdė puodą!
Išdavyste atsiduoda--
Žodžiai prie altoriaus braunas!
Ar tu senas, ar tu jaunas--

Pagalvok, brolyt, rimtai,
Kiek tu druskos sukirtai
Tam būry šventų visų--
Ir darysis tau baisu,

Kad esi net ne naujokas--
Tik laukinio vėjo juokas,
Smėlio krislas pamary,
O kažką rašai - kuri--

Net eilėraštį - jis skamba!
Gal gi ne pasaulio bamba
Jau profesio-nalai tie?
Ak, svajų pilna, širdie...

O supykę ir įniršę
Gelia jie pikčiau už širšę--
Bet gi tau kas iš tiesų,
Kai taip žodyje šviesu--

Nešventi nulipdė puodą...