Herakleitui

Herakleitui


Nebesurenku savęs,
esu sutrupėjęs granitas,
į šalis pažiręs, -
Dakotos dulkėtais keliais
praūžus sunkvežimiui.

Do, do, do, dam

Tasai sunkvežimis -
tai vienišas lokomotyvas
kurs atitrūkęs nuo bandos
klajodams žiežirbomis
akmenis ant kelio skaldo. -
Kurie ir esu aš.

Do, do, do, dam

Girdi? - Tai kalvis tiesina
sulinkusią  pasagą,
kuria pakaustytas
tuo pačiu keliu lėks
nuo pavadžio nutrūkęs kuinas
ir trupins ant kelio pažirusį granitą. -
Kuris ir esu aš.

Do, do, do, dam

Girdi? - Taip švilpia nevalyvas vaikėzas,
suplyšusiais kaubojo batais
spardydamas ant kelio dūlančius
pavienius akmenis, -
Kurie ir esu aš.

Do, do, do, dam

Kas galėjo patikėti,
kad kažkada tuo keliu
lėkdams lokomotyvas,
partrenks vaikėzui iš rankų
ištrūkusi kuiną,
ir šis kris ant mano rankų.

Do, do, do-

Kas galėjo patikėti,
kad vaikėzas,
iš sielvarto pavirsdams akmeniu,
į vienį surinks ir mane,
ir mudu dulkėsim,
kol nepralėks kitas sunkvežimis,
kurį vairuosi Tu.

- Dam
Rebeka