Aš nežinau kada jinai išėjo.
Gal ji išeidavo kasdieną dalimis,
kol pajutau, kad viskas - jos nebėra,
ką pavadint galėčiau viltimi?

Užkrito ant širdies pelėsių skraistė.
Jaučiu - pagavo, nepaleis.
Lipniais pirštukais skaudžiai smaugia
kol dvasia atilsin išeis.

Galvoju, kad ji tikrai išėjo -
nelinksma man jau gan seniai,
tas kūno kiaukutas sutrūkęs
be sraigės tuščias džius liūdnai.