(Žmonai)

Per pirmąjį lietų, ištižusį sniegą,
Per mažo miestelio gatves
Dar vienas gimtadienis tavo atbėga,
Droviai nešdamas tulpes gležnas.

Kas jam metai! Lyg šelmis tuos pačius vis skaičiuoja
Ir meluoja meluoja! Meluoja gražiai,
Kad jaunystė už durų, tik šiek tiek lūkuriuoja,
Kol šampaną išpilstys susirinkę svečiai.

Skambūs tostai už laimę, už meilę, sveikatą,
Už džiaugsmą ir sėkmę, svajonių sapnus,
Kuriuos ant sparnų vėl pavasaris neša,
Pažadinęs miško žilvičius švelnius.

Patikėk, nušvitus viltis, tai ne žvakė,
Kuri suvirpės pučiama,
Visi žodžiai tikri ir, kad lūpos juos sakė,
Kai sklido širdies šiluma.

Metai eina ir eina, jų stabdyti nereikia,
Pasidžiauk dar vienais lyg daina
Apie tai, kad jau greitai prie miško, pašlaitėj,
Prasiskleis tau žibuoklė pirma.