Vieversėli, vieversėli: palikai -
Mano širdį šaltoj žemėj - negerai!
Neklausysiu, - bet skrajosiu su tavim
Vieversėli , noriu saulę pasitikt!
Pievų grožį, upių vingį pamatyt
Sakmę naują apie grožį pasakyt
Apie meilę stebuklingą ar žinai?
Vieversėli, vieversėli - juk skraidai!?
Kai iš pašalo tik keliasi laukai
Vieversėli, vieversėli, ką tuomet matai?
Ar kaip švelniai glaudžias, skleidžias pumpurai
Ar tik kovą veržlią, sraunią pamatai?
Aš daug metų juk tavęs klausau
Gal šiek tiek kažką ir supratau...
Bet vis tiek tavęs labai prašau,
Pakuždėk, ką aš ne taip darau.
Vieversėli, vieversėli ką žinai,
Apie skausmą, klaidžią būtį
Juk matai!? O vis nardai, nardai
Ir kvieti: kelkis skristi
Nebijok - tu juk  gali!