Daržo baidyklė
STOP
daugiau
nė žingsnio
nesiartink,
būtybe,
žmogumi pavadinta. . .
----------
Sakė-negirdėjo,
girdėti negalėjo;
Šaukė-neatsiliepė,
atsiliepti neįstengė;
Matė-nepastebėjo,
matyti-
ne dovana, ne kančia;
likimas.
Tarp paslaptingos girios,
kopūstų lauke,
vieniša lukūriuoja baidyklė,
regis, nekalba
nepastebi
ir nemato.
..........
Ar tiesa?
Nesužinosi-nepasakys
..........
B e t v i s d ė l t o
TU
per silpna, žmogau,
būtybė,
suprasti save,
nežinom skauda ar gera
jai tam lauke.
Naktį dieną, dieną naktį-
visą parą,
kiekvieną valandą ir minutę,
susitaiko ar nekenčia-
paslaptis
toks likimas.
...naktį, dieną,
...dieną, naktį,
spiginama saulės,
spindulių
baidyklė tyli,
negali ištarti žodžių,
vėtoma audros,
smerkiama šalčio
,-------,-------,--------,
Vėjas?
-priešas, draskantis-
-paskutinius, dar likusius-
šiaudinius plaukus-
Verkia?
to ir nesužinosi,
neklausk manęs-
aš tik žmogus-nežinau.
Miela daržo, baidykle,
tik tikiu: miela, gera tau,
vasaros naktimis
skęsti Persėjo žvaigždėse,
tam vienišam lauke,
ką tau pasako tie
nesuskaičiuojami kopūstai?
jei pamatysi žiemą šalia
išdraskytų šiaudinių plaukų
įšąlusį vasaros vaisių, gal kopūstą,
[ neimk-palik ]
tai visa, kas jai liko;
jei pamanysi, kad ji verkia-
tai ne ašaros, tai tik lietaus lašai;
jei įžengsi į vienišą lauką-
nepamiršk jai nusilenkti, tai jos namai.
Regėjai-galėjai
Sakei-girdėjei
save
nes
tu-žmogus
tu-būtybė
ji-tik
dar
viena mūsų
a u k a
---...---...---...
neklausk-neįstengsiu
atsakyti