Tarsi suspaustas žnyplėm
Gyvenimo tu normų tūnai,
Nebežinodamas ko žemėj gyveni...
Ar reikalingas kam,
Ar turi prasmę kokią
Kentėjimas ir džiaugsmas mišiny?
Kai gimsta - džiaugias,
Kai numiršta - verkia,
O ar nereikia atvirkščiai?
Parkritųsi gal plakti verta,
O ne gailėti, kad jėgų
Stovėt ir eit nebėr...
Judėjimas, kitimas
Gal tik duoda vaisių
Ir grožis, protas bei jėga
Tik valdo mus.
Kaip Dievas ta trejybė sukas
Šioj žemėj kaip valdovas,
Kaip tiesa karti,
Kad iš to rato tu išeiti- negali!