O tu nupiešk man savo meilę –
aš nejaučiu, tačiau gerai matau,
kad paskutinįkart į veidą
pažvelgt galėčiau – jai ir tau.

Nepalikai ribų, raudoną
nuspalvinai, o vidury – juoda.
Kas atspalvių švelnių neduoda?
Tik nesakyk, kad aš dėl to kalta.

Bet spalvos dera, tartum eilės –
tad pasilikit jūs kartu,
nes meilė be tavęs – ne meilė,
be meilės veido tu – ne tu...