santakoje vėjas plaiksto
virvelinius plaukus

vis lyja

glaudžiu suskirdusias lūpas
purpuro mūran
rankomis graibstau laiko paliestas
sienas

jis dar negrįžo

sūkuriniais laiptais aukštyn
ištirpus siluetams
įkvėpsiu žibury
liepsnot
nakty

žinau
grįši