Viltys paukščiais skrenda į tolumas,
O sugrįžta atgal pėsčiomis.
Šis pasaulis tikrai nėra tobulas
Raminu vis save naktimis.

Mintys rezga painų voratinklį,
Kad supainiotų gamos natas.
Ar sulauksiu ir aš savo atlygio
Už klaidas nebūtas ir būtas?

Išsiplėšti bandau iš agonijos
Savo mintį į šviesą vedu.
Ir naujai suskambėjus simfonijai
Natai vėlei jos vietą randu.