Tave aprengsiu baltu patalu žiemos
Ir tyliai šiaurės vėjo paprašysiu,
Kad jis nešaldytų dienos,
Te snaigės baltos leidžias tykiai.

Pagavęs blėstančios dienos
Aš paskutinį saulės blyksnį
Į Tavo lūpas, kaip kitados,
Aistringą bučinį atnešiu.

Ta laimė bus kiek per trumpai
Ir laikas lėks, tartum pašėlęs.
Prabėgs ta valanda taip greit,
O aš mylėt dar nesuspėjau.

Bet liūdesio aš nežinau
Ir naktį ilgą aš išlauksiu,
Nors laikas bėgęs jau pails
Ir vėlei kiek užtruks, nebeskubėjęs.

Per naktį lauksiu Tavo bučinių,
Širdim mylėt taip gera!,
Ir auštančios dienos gaisruos
Vėl pamatysiu Tavo veidą.