Buities triukšmais užgulusias mintis
Būties džiaugsmai lankstu apeit privalo.
Tai, ką regi, sąlyginai toli,
Nes kaip menkai kas paiso valios tavo.

Laikykis pirštais įtemptais baltai
Už valties krašto, kur pastvert pavyko,
Nes aplinkybės lyg bangų kalnai
Silpnų plaukikų kas minutę tyko.

Paskęsi? Nersi? Argi kam svarbu?
Rykliai, piranijos ir unguriai puotauja.
Stveries buities nebaigiamų darbų,
Tačiau ar Būtį jaučia tavo saujos?