Vėl preciziškai laikas matuoja
Man likimo nutiestą atkarpą.
Prisišliejusi venom alsuoju,
Pridūstu, tik jaučiu – atkerpa.
Glamžo gniužulą, glamžo ir meta.
Nepataiko – suspėju – atmetu
Laiko smūgį tartum granatą –
sprogsta dienos, skeveldrom – metai.
Išlikimas man kala kartuves,
Veria karstą vienatvė – gulkis!
Dieve Tėve, kartu juk dar mes –
Paskutinę paskolinki kulką.