Rodas,jaunystę čia pat-netoli,
bet aidi tik anas aidai...
Daugkart šalna jau kundą žolį,
e man pabalą smilkiniai.

Rudą.Pageltą laukai ir girias.
Rudenėja ir gyvenimas kartu,
bet aš kaip vaverę sukuos
vis ratu, ratu...

Ir džiaugiuos tuo.
Nesu markatna visai,
kad senatvę nelauktai
nudažę man plaukus.

Mes gi visi atainam,
kad išeitumem
saulėlydžią sulaukį,
pagyvinį kiek skirta.

E gyvenimų prailgint mažna
tyra širdim,gerais darbais.
Dažną prailgina anūkai ir vaikai-
savųjų gyvenimas.