Šešioliktą vasario visada verkei--
O ,,Balsas“ svetimas man rodės...
Ak, tie laikai, seni seni laikai--
Iš radijo imtuvų sklido odės--

Jau kitąjį – tai švęsime drauge,
Ir būsite laisvi jūs ir laimingi--
Dabar raudoju aš tai kregžde, tai snaige
Kalnų šventų išbalusiame vingy--

Berželio kasą glostau debesy
Ir molžemio mažutį trupinėlį
Iš Tėviškės laukų – esi, esi
Žvaigždynų gintariniame šėšėly--

Sumirga amžių eisena didi--
Liepsnoja Aukuras – idėja nemirtinga--
Tu visada kažkur giliai širdy,
Nors taip šaltai į mano delną sninga...